Klausykla – „Betliejaus lūšnelė“
Dabartiniu metu, kai artėja Kalėdos, esame pašaukti ypač dosniai vykdyti susitaikinimo tarnystę, aiškiai suprasdami, kad per ją atkuriame tą asmeninį ir bažnytinį artumą su Dievu, kurio trokšta kiekvieno žmogaus širdis, rašo kardinolas kunigams.
Ne visi broliai ir seserys, kurie eina išpažinties, turi visiškai brandų tikėjimą, kaip ir ne visi turi gebėjimą gerai suvokti savo moralinę būklę. Neretai žmonės eina išpažinties nepakankamai pasirengę, neištyrę savo sąžinės. Tačiau kardinolas prašo nuodėmklausių visus geranoriškai priimti, atsimenant, kad geras gydytojas yra ne tas, kuris moka gydyti sveikų ligonių nedidelius negalavimus, bet tas, kuris sugeba gydyti rimtas ligas. Nuodėmklausys turi taip pat būti pasirengęs priimti iššūkius, susijusius su mūsų epochos dvasiniais negalavimais, – abejonėmis dėl paties Dievo buvimo, krikščionybės specifiškumo kitų religinių ir kultūrinių tradicijų atžvilgiu nesuvokimu, nepasitikėjimu Bažnyčia, šiais laikais žiauriai sužeista ir pažeminta dėl kai kurių kunigų nuodėmių.
Nors trumpas išpažinties pokalbis tikrai negali būti pakankama erdvė, kurioje būtų galima išsklaidyti visas penitentų abejones ir papildyti krikščioniškojo ugdymo trūkumus, vis dėlto reikia išmintingai tą trumpą pakalbį panaudoti, kad jis ne kurstytų dar didesnes abejones ar nerimą ir nusivylimą, bet atvertų prieš žmogų šviesos akiratį, kuriame svarbiausias dalykas yra tiesa, jog gailestingas Viešpaties lydi kiekvieno žmogaus gyvenimą.
Advento ir Kalėdų liturginis laikotarpis – tai ypatingas malonės metas, kai daug mūsų brolių ir seserų, skatinamų Šventosios Dvasios, eina išpažinties, rašo kardinolas Mauro Piacenza. Tegul visada būna atidaryta ta „Betliejaus lūšnelė“ – klausykla. (jm / Vatican News)
