Šventojo Sosto dalyvavimo Venecijos architektūros bienalėje pristatymas
Per spaudos konferenciją apie dalyvavimo idėją ir apie paviljono projektą kalbėjo Šventojo Sosto paviljono Venecijos architektūros bienalėje komisaras – Kultūros ir ugdymo dikasterijos prefektas kardinolas José Tolentino de Mendonça bei paviljono kuratorius architektas Roberto Cremascoli.
Tai bus antras Šventojo Sosto dalyvavimas šioje bienalėje, kuri rengiama jau aštuonioliktą kartą. Pirmą kartą Šventasis Sostas Venecijos architektūros bienalėje dalyvavo 2018 m. Tą kartą Venecijos Šv. Jurgio salos soduose buvo eksponuojama dešimt koplyčių, kurias sukūrė garsūs architektai iš viso pasaulio. Taip pat ir šiais metais Šventojo Sosto paviljonas bus įrengtas toje pačioje Šv. Jurgio saloje, tačiau ne salos soduose, bet benediktinų abatijoje ir jos sodelyje. Šventojo Sosto paviljono pavadinimas: „Socialinė draugystė. Susitikimas sode“ – tai atsakas į šiemetinės Venecijos bienalės kuratorės Lesley Lokko pasiūlytą bendrą temą: „Ateities dirbtuvės“.
Antradienio ryto spaudos konferencijoje kalbėjęs Šventojo Sosto Kultūros ir ugdymo dikasterijos prefektas kardinolas José Tolentino de Mendonça paminėjo kontekstą, kuris įkvėpė Šventojo Sosto paviljono autorius – portugalų architektą Alvaro Siza ir italų architektus, priklausančius Arbori architektūros studijai. Pasak kardinolo, kontekstas, į kurį norima atsižvelgti, – tai šiais metais sukakusios popiežiaus Pranciškaus išrinkimo dešimtosios metinės ir du Bažnyčios socialinio mokymo dokumentai – popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato si‘ ir Fratelli tutti – kurie „kritiškai, tiksliai ir nuoširdžiai diagnozuoja dabarties problemas ir ragina pakelti žvilgsnį, iš naujo atrasti gebėjimą ryžtingai svajoti ir pranašiškai žvelgti į ateitį“.
Šventojo Sosto paviljono kuratorius architektas Roberto Cremascoli per spaudos konferenciją visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad Šventasis Sostas neturi nuolatinės būstinės Venecijos bienalėse, kaip nemaža dalis kitų dalyvių, turinčių pastovius paviljonus. Tačiau tai, pasak kuratoriaus, ne trūkumas, o privalumas – vietos nacionaliniam paviljonui ieškojimas labiau susieja su Venecijos miestu ir visa lagūnos teritorija, kuria santykį tarp teritorijos, gyventojų ir bienalės dalyvių bei lankytojų. Kuratorius paaiškino, kad kelionė per paviljoną prasidės nuo fotografijų ir video pasakojimo, ves per vienuolyno sales iki sodo. (jm / Vatican News)
