Šventojo Sosto diplomatijos vadovas: neutralumas nereiškia abejingumo
Kalbėdamas per Romoje vykusį priėmimą arkivyskupas P. R. Gallagheris pabrėžė, kad Šventojo Sosto sprendimą užmegzti santykius su Izraeliu lėmė įsitikinimas, kad Izraelio valstybės egzistavimas negali būti kvestionuojamas. Šventasis Sostas ir toliau yra tuo tvirtai įsitikinęs, tuo pat metu laikydamasis pozicijos dėl dviejų valstybių sprendimo.
Pasak Vatikano diplomatinės tarnybos vadovo, šios pozicijos svarba dar labiau išryškėjo po siaubingo praėjusių metų spalio 7 d. Hamas įvykdyto teroro akto prieš Izraelį, per kurį buvo žiauriai nužudyti ir paimti įkaitais šimtai žmonių. Arkivyskupas priminė popiežiaus žodžius, pasakytus diplomatiniam korpusui šių metų sausio mėnesį, kad terorizmas – tai ne konfliktų sprendimas, bet visiškas žmogaus gyvybės negerbimas, kurio negali pateisinti jokie politiniai ar religiniai motyvai. Arkivyskupas dar kartą pakartojo užuojautą dėl to, kas įvyko, sakė jis visų pirma prisimenąs įkaitų šeimas. Jų kančia yra didelė ir kiekvieną dieną vis didėja, ypač kad nesimato greitų sprendimų.
Arkivyskupas P. R. Gallagheris savo kalboje paminėjo spalio 7 d. išpuolio sukeltą smarkų Izraelio karinį atsaką. Vatikano diplomatijos vadovas priminė, kad popiežius savo raginimuose reikalavo trijų dalykų: nutraukti ugnį, nedelsiant paleisti visus izraeliečius įkaitus ir netrukdomai tiekti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems Gazos gyventojams. Pagrindinio humaniškumo principo niekada negalima paminti, sakė arkivyskupas ir priminė taisyklę, kuria vadovaujasi Vatikano diplomatija: „Konfliktų metu Šventasis Sostas privalo laikytis neutralumo principų, kurie nereiškia moralinio abejingumo. Šventasis Sostas niekam neuždaro durų ir stengiasi suprasti kiekvieno žmogaus motyvus ir perspektyvas.“
Galiausiais arkivyskupas sakė, kad per pastaruosius 30 metų nuo Šventojo Sosto ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo būta ir laimėjimų, ir iššūkių, tačiau niekada nepristigo noro bendradarbiauti. Arkivyskupas reiškė viltį, kad ir Izraelyje gyvenanti katalikų bendruomenė galės ir toliau tarnauti bendram labui švietimo ir socialinės pagalbos srityse, taip pat skatinti tarpreliginį ir ekumeninį dialogą. (jm / Vatican News)
