Popiežiaus sprendimas dėl Medžiugorjės
Medžiugorjė Bosnijoje Hercegovinoje jau keturis dešimtmečius garsėja kaip maldininkų kelionių tikslas. Menami Švč. M. Marijos apsireiškimai keletui vietos vaikų prasidėjo 1981 m. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko keletą metų trukusį tyrimą ir paskelbė išvadą, jog negali tvirtinti, kad turime reikalą su antgamtiniais apsireiškimais. Po poros dešimtmečių popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurio rezultatai nebuvo paskelbti, nors buvo pabrėžta, kad reikia rūpintis į tą vietą keliaujančių žmonių sielovada. Dabar skelbiamu dekretu galiausiai pateikiama oficiali Bažnyčios pozicija.
„Atėjo laikas užbaigti ilgą ir sudėtingą Medžiugorjės dvasinių reiškinių tyrimo istoriją.“ Šiais žodžiais prasideda Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto kardinolo Victoro Manuelio Fernandezo pasirašytas dekretas. Popiežiaus Pranciškaus sprendimą leisti viešąjį kultą Medžiugorjėje lėmė gausūs teigiami dvasiniai vaisiai, kurių sulaukia tą vietą lankantys žmonės, o taip pat faktas, kad nenustatyta neigiamų ar pavojų Dievo tautai galinčių kelti padarinių.
Teigiami dvasiniai vaisiai – tai visų pirma gyvenimo pagal tikėjimą skatinimas ir gausūs atsivertimai. Daug žmonių surado ar iš naujo atrado tikėjimą, grįžo prie išpažinties ir Komunijos. Medžiugorjėje taip pat gimė daug pašaukimų į kunigus ir pašvęstąjį gyvenimą, daug sutuoktinių susitaikė ir atnaujino šeimos gyvenimą. Taip pat surinkta daug liudijimų apie pagijimus. Medžiugorjės parapijoje nuolat vyksta intensyvus maldos gyvenimas, adoracija, rekolekcijos, jaunimo susitikimai. Atsirado labdaros organizacijų. Į šią vietą kaip maldininkai atvyksta taip pat krikščionys ortodoksai ir musulmonai.
Vertindamas per regėjimus gautą ir regėtojų skelbiamą žinią Tikėjimo mokymo dikasterijos dekretas visų pirma atkreipia dėmesį į raginimus saugoti taiką. Šis aspektas geriausiai suprantamas ekumeniniame ir tarpreliginiame Bosnijos, paženklintos baisaus karo, kontekste. Tačiau Medžiugorjėje skelbiamoje žinioje taika suprantama ne tik kaip karo nebuvimas, bet ir kaip dvasinė ramybė, šeimos ir visuomenės gyvenimo taikingumas. Taika yra suprantama kaip meilės vaisius. Visa tai yra pagrindas, kuriuo remiantis Medžiugorjėje tikintieji malda kreipiasi į Dievo Motiną kaip į Taikos Karalienę. Toks yra parapijos-šventovės oficialus titulas.
Medžiugorjės žinioje dažnai skamba kvietimas drąsiai pasitikėti Dievu, kuris yra meilė. Regėtojų liudijimuose Dievo Motina nestato savęs į centrą, bet ragina siekti Dievo. Marijos užtarimas ir veikla suprantami kaip subordinuoti Jėzui Kristui, kuris yra malonės ir išganymo šaltinis. Medžiugorjės žinioje skamba nuolatinis raginimas neprisirišti prie žemiškųjų gėrybių, kviečiama atsiversti. Taip pat prašoma nenuvertinti blogio ir nuodėmės sunkumo, rimtai priimti Dievo kvietimą kovoti su blogiu. Pabrėžiama dalyvavimo Mišių aukoje, maldos ir pasninko, gyvenimo prasmės ieškojimo svarba.
Tikėjimo mokymo dikasterijos dekreto antroje dalyje rašoma, kad Medžiugorjės regėtojų skelbiamoje žinioje kai kurie dalykai gali kelti tam tikrų neaiškumų, tačiau manoma, kad taip yra, kad tie neaiškumai atsirado dėl liudijimų persipynimo su liudytojų asmenine žmogiškąja patirtimi, o ne dėl blogų ketinimų.
Galiausiai dekrete rašoma, kad dvasinių vaisių pripažinimas, teigiamas skelbiamos žinios įvertinimas ir oficialus kulto autorizavimas nereiškia, nei kad patvirtinama Medžiugorjės reiškinių antgamtinė kilmė, nei kad tikintieji yra įpareigoti jais tikėti. Vietos ganytojams leidžiama atsižvelgti į Medžiugorjės dvasinę žinią ir skatinti jos sklaidą. Tačiau reikia visada atsiminti, kad į Medžiugorję maldininkai keliauja pas Taikos Karalienę, o ne tam, kad susitiktų regėtojais. (jm / Vatican News)
