Vatikano paštas mini Romos bazilikos ir Gardino Dievo Motinos paveikslo sukaktis
Kaip žinia, 313 metais Romos imperijoje, po įvairių persekiojimų ir represavimo bangų, buvo pripažinta krikščionių tikėjimo laisvė. Netrukus imperatoriaus Konstantino potvarkiais buvo pastatydintos įvairios krikščionių religijai ir bendruomenei skirtos šventovės.
Viena iš pirmųjų – ant Romos Celijaus kalvos pastatyta bazilika. Ji iškilo sklype, susijusiame su Lateranų giminių, kurioms priklausė ne vienas žinomas Romos veikėjas, istorija. Amžių bėgyje jų vardas tapo vietovardžiu.
324 metais naująją baziliką konsekravo popiežius Silvestras I, ji buvo dedikuota Išganytojui. IX amžiuje popiežius Sergijus III dedikaciją išplėtė, pridurdamas Šv. Jono Krikštytojo vardą, o dar vėliau Liucijus II pridėjo Šv. Jono Evangelisto vardą. Todėl oficialus bažnyčios pavadinimas yra toks – popiežiškoji Švč. Išganytojo ir šventųjų Jono Krikštytojo bei Jono Evangelisto bazilika.
Laterano bazilika – popiežiaus katedra – yra tituluojama visų pasaulio bažnyčių „Motina ir Galva“. Konstantino statydinta bazilika buvo kelis kartus perstatyta, prie jos buvo iškilę ir popiežių rūmai. Nors XIV a. pabaigoje popiežių rezidencija buvo perkelta prie Šv. Petro bazilikos, tačiau iki šiol Laterano bazilika yra popiežiaus, kaip Romos vyskupo, katedra.
Baltarusijoje esančio Gardino istorija keletą amžių buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimu. Jo svarba svyravo, priklausomai nuo ekonomikos būklės, karų ir geopolitikos, tačiau Gardinas neabejotinai buvo vienas iš svarbiausių visos Kunigaikštystės centrų, kaip liudija 1673 metų įstatymas, nurodęs, jog kas trečias Abiejų Tautų Respublikos (ATR) seimas turi būti sušauktas būtent Gardine. 1793 m. Gardine susirinko paskutinis Respublikos Seimas, o 1795 m. karalius Stanislovas Augustas paskelbė apie Abiejų Tautų Respublikos, kurios teritorijas išsidalino kitos galybės, valdovo posto atsisakymą.
Tačiau kai 1664 metais Dievo Motinos paveikslas, nutapytas pagal Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje esančią garsiąją Mergelės Marijos ikoną Salus Populi Romani ir jau pats išgarsėjęs malonėmis, kurias tikintieji gavo melsdamiesi prie jo, buvo įstatytas į jėzuitų Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios šoninės koplyčios altorių, liūdni XVIII amžiaus pabaigos įvykiai dar buvo tolima ateitis, o iki jos išsipildymo Gardino miesto istorija dar turėjo būti papildyta ne vienu svarbiu ir gražiu puslapiu.
1990 metais Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčiai buvo suteiktas mažosios bazilikos titulas, o pati bažnyčia tapo Gardino vyskupo katedra. 2005 m. rugpjūčio 28 d. kardinolas Kazimieras Sviontekas paveikslą karūnavo popiežiaus palaiminta karūna.
Vatikano pašto ženklus galima įsigyti keliuose punktuose prie Šv. Petro aikštės. Kai kurie tai daro kolekciniais sumetimais, o dauguma – norėdami išsiųsti atviruką iš Romos. (RK / Vatican News)
