Audiencija buvusiam Izraelio premjerui ir buvusiam Palestinos ministrui
„Tai buvo nepaprastai svarbus ir emocingas susitikimas. Popiežius parodė nepaprastą susidomėjimą taikos pastangomis Artimuosiuose Rytuose“, – po audiencijos sakė buvęs Izraelio premjeras. „Popiežius Pranciškus mums skyrė daugiau nei pusvalandį, sakė, kad kasdien seka konflikto eigą ir kasdien palaiko ryšį su Gazos krikščionimis, – po audiencijos sakė buvęs palestiniečių ministras. – Popiežiui pristatėme savo taikos pasiūlymą dėl Gazos Ruožo, kuriame numatyta nedelsiant nutraukti ugnį, paleisti Izraelio įkaitus, kuriuos vis dar laiko Hamas, taip pat paleisti tam tikrą skaičių Izraelio kalėjimuose kalinamų palestiniečių ir atnaujinti derybas dėl dviejų atskirų, taikiai sugyvenančių valstybių sukūrimo.“
Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano” ketvirtadienį paskelbė interviu su buvusiu Izraelio vyriausybės vadovu ir buvusiu Palestinos vyriausybės nariu, kuriame jie pristatė savo siūlomą taikos planą.
Pasak šio plano, prie Izraelio būtų prijungta maždaug 4% Palestinos teritorijos – visų pirma tos vietos, kur yra susikūrusios konfliktiškumą kurstančios izraeliečių naujakurių kolonijos. Mainais tokio pat dydžio Izraelio teritorijos dalis būtų atiduota palestiniečiams, kuri leistų sukurti koridorių, jungiantį Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą.
Izraelis taip pat turėtų visiškai išvesti savo kariuomenę iš Gazos Ruožo ir leisti sukurti Palestinos autonominį vienetą, kuris jį administruotų. Tas autonominis vienetas būtų susietas su Palestinos Ministrų taryba. Palestinos vyriausybė per 2–3 metus turėtų surengti rinkimus visose Palestinos teritorijose. Kaip taikos garantas Gazos Ruože turėtų būti laikinai dislokuota arabų šalių karinė misija, kuri tuo metu, kai bus išvestos Izraelio pajėgos, turėtų garantuoti stabilumą. Šios arabų pajėgos turėtų palaikyti ryšius su Palestinos nacionalinės valdžios pajėgomis. Arabų šalių karinės misijos pagrindinė užduotis būtų užkirsti kelią galimiems tolesniems išpuoliams prieš Izraelį iš Gazos Ruožo. Pagal šį planą taip pat numatoma, kad Paliestina būtų demilitarizuota valstybė, turinti tik policijos pajėgas vidaus tvarkai ir saugumui palaikyti.
Didžiausia problema – Jeruzalės statusas. Pasak šio plano, Jeruzalei būtų suteiktas specialusis statusas, kurį turėtų garantuoti penkios valstybės (tarp jų Izraelis, Palestina ir Jordanija). Jeruzalė, kaip Izraelio sostinė, apimtų tas miesto dalis, kurios Izraeliui priklausė iki 1967 m. Jeruzalė, kaip Palestinos sostinė, apimtų arabų kvartalus, kurie iki 1967 m. nebuvo Izraelio dalis. Tačiau senamiestis nebūtų politiškai pavaldus nei vienai, nei kitai valstybei, o būtų skirtas trims monoteistinėms religijoms, laikančioms jį šventa maldos vieta. (jm / Vatican News)
