Armėnų katalikų Kilikijos patriarchas Raphaelis Bedrosas XXI Minassianas Armėnų katalikų Kilikijos patriarchas Raphaelis Bedrosas XXI Minassianas 

Armėnų patriarchas: atsiskyrėme vienas nuo kito, o visi kartu – nuo Išganytojo

„Sunkiai ir atkakliai dirbome dėl vienybės, tačiau siekdami priartinti kitus prie savo atskirų principų, kaip tai darė romėnų kareiviai po kryžiumi, kovodami dėl Kristaus apdaro. Taip ir mes ginčijamės dėl Kristaus rūbo“, – sakė Armėnų katalikų apeigų Kilikijos patriarchas Raphaelis Bedrosas XXI Minassianas, Maldos už krikščionių vienybę savaitės inauguravimo susitikime Beirute.

Galima priminti, kad būtent Libano sostinėje įsikūrusi Artimųjų Rytų Bažnyčių taryba bendradarbiavo rengiant šiemetinį Krikščionių vienybės savaitės apeigyną, maldas, himnus, apmąstymus. Armėnų patriarchas Raphaelis Bedrosas XXI mintimis dalijosi ekumeninėse pamaldose savoje šv. Elijo ir Grigaliaus Švietėjo katedroje Beirute.

 

Pasak patriarcho, mąstant apie tai, ką pasakyti pradedant maldos už Bažnyčių, viena nuo kitos atitolusių praėjusiais amžiais ir kenčiančių dėl to šiandien, savaitę, jam į galvą atėjo išpažinties, arba atgailos, sakramento žodžiai apie nusidėjimą žodžiais, mintimis, darbais ir apsileidimais.

„Ir šiandien savo Viešpaties akivaizdoje galime pasakyti, kad iš tiesų nusidėjome mintimis, žodžiais, veiksmais ir neveikimu dėl mūsų bažnytinės vienybės. Mes nusidėjome, todėl turime atgailauti ir vengti to, kas mus veda į nuodėmę, nes atgaila pasireiškia ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – sakė armėnų ganytojas.

„Mūsų ketinimai ir žodžiai neatitinka mūsų veiksmų. Norime vienybės, kurios troško Dievas, mūsų Kūrėjas, įsikūnijęs ir gimęs iš Mergelės Marijos kukliame ir skurdžiame tvartelyje. Jis gimė ir, kaip ir mes, nešė gyvenimo naštą, pakėlė emigraciją ir jos sunkumus, kryžių ir mirtį. Visa tai – dėl mūsų išganymo.“

„Tačiau mes iki šiol nesuprantame tikrosios šio išmėginimo ir savęs apiplėšimo, Jėzaus patirtų dėl mūsų išgelbėjimo, prasmės. Išsibarstę po visą Žemę, pasinėrę į individualaus ir kolektyvinio egoizmo sumaištį pamiršome savo Atpirkėją. Analizavome ir aiškinome atpirkimo slėpinį pagal savo asmeninius norą ir sampratą, tačiau pamiršome ir pražiūrėjome jo tikslą – išgelbėjimą“, – tęsė patriarchas. Dėl tokio savanaudiško, dalinio mąstymo išleidome iš akių, kad Kristus gimė ir buvo nukryžiuotas ne dėl vienos grupės, elito, bet vardan visų tautų, visos žmonijos išgelbėjimo.

Patriarchas citavo apaštalo Pauliaus laišką Timotiejui: Dievas nori, kad „visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą. Vienas yra Dievas ir vienas Dievo žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus“ (žr. Tim 2). „Taigi šiandien turime mąstyti gana realistiškai. Šiandien turime išeiti iš savo širdžių gausmo ir sekti paskui Betliejaus grotos, kurioje gimė Išganytojas, šviesą. Turime skleisti šią paskelbto išganymo šviesą, pradedant piemenimis, Išminčiais ir baigiant mumis, pakrikštytais ir priklausančiais Kristui Išganytojui. Kristui, kuris gimsta kiekvieną dieną ir kiekvienoje bažnyčioje švenčiamame Eucharistijos slėpinyje“, – pažymėjo Armėnų patriarchas Raphaelis Bedrosas XXI.

Pasak jo, Eucharistijos dvasia yra ta pati visose apeigose ir Bažnyčiose, tad kodėl nesutariame? Kodėl manome, kad mūsų krikšto sakramentas skiriasi, nors jis įsteigtas tiesiogiai Viešpaties? Kodėl nėra bendrystės tarp katalikų ir ortodoksų?

Ar tikroji mūsų nesutarimo priežastis neslypi Šventojo Rašto žodžiuose, kad Viešpats atėjo į savo namus, bet savieji jo nepriėmė? Ar galų gale nepasimetėme žmogiškame, egoistiškame, siaurame ginče, kuris yra toli nuo visų dvasinių ir krikščioniškų principų? Ar neturime prisiimti atsakomybės už šią skaudžią tikrovę, laikytis atokiai nuo visų priežasčių ir apsėdimų, kurie mus atskiria vienus nuo kitų ir mus visus atskiria nuo mūsų Išganytojo, atidavusio gyvybę už mus, bet toliau esančio su mumis Eucharistijos slėpinyje?

Mums reikia maldos ginklo – tokios maldos, kuri pradedama kartu ir užbaigiama veiksmu, leidžiančios pasakyti vieni kitiems, kad nėra jokių nesutarimų dėl krikšto sakramento, nėra jokių nesutarimų dėl Eucharistijos sakramento, nėra jokių nesutarimų dėl bendros maldos visose bažnyčiose – katalikų, ortodoksų ir visose kitose. Kaip muzikantai orkestre, taip ir kiekviena Bažnyčia savo turtingomis tradicijomis ir paveldu gali prisidėti prie bendros ir harmoningos simfonijos Kūrėjo šlovei atlikimo, džiaugtis šia melodija kartu su Dievo Sūnumi Išganytoju.

„Mano mylimi broliai, tai sakydamas nesu nei griežtas, nei tolerantiškas, bet esu kupinas meilės ir brolybės, ir ieškau kelio, kuris mus suvienytų be sąlygų ir suvaržymų. Esu elgeta, ieškantis dvasinio maisto, kad mano venomis tekėtų Išganytojo Kristaus šviesa“, – ekumeninių apeigų Beirute dalyviams sakė armėnų patriarchas.

Savo meditaciją jis baigė malda, linkėdamas, kad tai būtų tyriausios meilės ir tyriausių ketinimų malda. 

„Mano Viešpatie ir mano Dieve, visa širdimi atgailauju dėl susiskaldymo nuodėmių, į kurias įsivėliau dėl žemiškų rūpesčių. Tavyje yra mano prieglobstis ir viltis, tavęs siekiu ir tikiuosi, kad aprengsi mane išganymo drabužiu, apšviesi mano kelią trokštamos vienybės link, padėsi pripažinti vieną apaštalinę Bažnyčią, tarsi vieną parapiją, kurią tu apipili savo gausiomis malonėmis. Tu esi šviesa ir tiesa, tu esi kelias ir ramybė, iš tavęs ir pas tave mes sugrįšime, tad pasigailėk manęs, Viešpatie, savo didžiu gailestingumu, pasigailėk ir išgelbėk mane iš mano nuodėmių. Amen.“ (RK / Vatican News)

 

2022 sausio 16, 18:00