Sekmadienio vidudienio malda: Viešpats neatėjo pasmerkti pasaulio
Evangelijoje, sakė popiežius, dažnai matome Kristų, kuris pastebi ir parodo giliąsias savo sutinkamų žmonių intencijas, kartais nuplėšia jų kaukes, parodo dviveidiškumą. Kartais paskatina susimastyti apie savo gyvenimo netvarką. Jėzui nėra paslapčių – jis permato širdis. Toks sugebėjimas gali kelti nerimą, nes juo galima piktnaudžiauti ir pakenkti žmonėms, negailestingai juos vertinti. O juk niekas nėra tobulas, visi esame nusidėjėliai, visi klystame ir, jei Viešpats naudotų mūsų silpnybių pažinimą tam, kad mus pasmerktų, niekas negalėtų būti išgelbėtas.
Tačiau taip nėra. Viešpats savo pažinimu naudojasi ne tam, kad kaltinančiai baksnotų į mus pirštu, bet kad apkabintų mūsų gyvenimą, išlaisvintų mus iš nuodėmės ir išgelbėtų. Jėzus netrokšta mūsų teisti ir rašyti mums nuosprendžius. Jis nori, kad nė vienas iš mūsų nebūtų prarastas. Viešpaties žvilgsnis nėra mus apakinantis ir sustabdantis švyturys, bet maloni žibinto švieselė, padedanti įžvelgti savyje gėrį ir suvokti blogį, kad jo malonės padedami galėtume atsiversti ir pasveikti.
Jėzus atėjo ne pasmerkti pasaulio, bet jo išgelbėti. Jėzus atėjo ne pasmerkti, bet išgelbėti pasaulį. Pagalvokime apie save: daug kartų pasmerkėme kitus. Daug kartų mums patiko apkalbėti kitus, skleisti paskalas. Prašykime Viešpaties, kad išmokytų mus ir visus gailestingo žvilgsnio, matyti kitus taip, kaip jis mato mus. „Marija, padėk mums trokšti vieni kitiems gero“, – meldė popiežius. (RK / Vatican News)