Varšuva: Bažnyčios įsipareigojimas gydyti piktnaudžiavimo žaidą

Susitikimo dalyvius, Vidurio ir Rytų Europos kraštų Vyskupų konferencijų delegatus ir vaikų apsaugos ekspertus pirmąją susitikimo dieną, rusėjo 19-ąją, pasveikino popiežius Pranciškus, kuris atsiųstoje video žinioje paprašė „konkrečių reformų“, „tikrų ir patikimų permainų“, į juos kreipėsi dviejų pagrindinių susitikimą surengusių institucijų vadovai – kardinolas Sean O’Malley, Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos pirmininkas, ir arkivyskupas Stanisławas Gądeckis, Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas.

Lenkijos episkopato vadovas, primindamas popiežiaus Pranciškaus pasakytus žodžius, patikino, jog šis susitikimas nėra skirtas tik seksualiniams dvasininkų nusikaltimams prieš nepilnamečius, jame bus kalbama ir apie piktnaudžiavimą galia ir sąžine. Arkivyskupas patikino, jog per asmeninius susitikimus su nukentėjusiais nuo dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo dažnai klausėsi pasakojimų apie tai, kaip seksualinis smurtas žengė kartu su manipuliavimu. Juo siekta užsitikrinti visišką nepilnamečio pasitikėjimą, užvaldyti vaiką, kuris negali apsiginti nuo tokio manipuliavimo, sakė S. Gądecki.

Šitaip piktnaudžiaujantis asmuo neretai įtikina auką, jog tai, ką ji reikalaujama ir verčiama daryti, ne tik nėra klaidinga, bet teisinga. Todėl seksualinis piktnaudžiavimas dažnai susijęs su piktnaudžiavimu valdžia ir sąžine. Toks nusikaltimas palieka žalą ne tik psichikoje, bet ir pažeisto asmens sieloje.

Lenkijoje visose vyskupijose ir kongregacijose paskirta po asmenį skundams dėl seksualinio smurtavimo priimti, tačiau popiežiui paskelbus motu proprio „Vos estos lux mundi“ (šiuo 2019 metų dokumentu popiežius įvedė griežtesnes normas išnaudotojams, juos slepiantiems asmenins ir panaikino popiežiškąją paslaptį seksualinių nusikaltimų bylų medžiagai), tolygiai papildė šiuo klausimu įgaliotų asmenų vaidmenį. „Bažnyčioje Lenkijoje vyksta permainų procesas, tačiau būtų klaida manyti, kad jau daug padarėme“, – pasakė episkopato vadovas.

Pasak jo, tikrovė kitokia: begalinio skausmo ir milžiniškų nuostolių akivaizdoje daugelis dedamų pastangų yra nepakankamos, tuo pat metu aiškėja vis naujų skaudžių išgyvenimų.

„Beje, turime pripažinti ir tai, kad padarėme daug klaidų ir apleidome daugelį dvasininkų seksualinių nusikaltimų sužeistų asmenų. Kita vertus, tiesos siekis neturėtų nuvilti Bažnyčios, nuvesti jos į neviltį: reikia pastoracinio atsivertimo, apie kurį kalba popiežius Pranciškus, reikia galvoti ir veikti kitaip, prioritetą skirti nukentėjusiam vaikui, piktnaudžiavimo žalą patyrusiems asmenims“, – susitikimo dalyviams Varšuvoje sakė Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas.

Pirmosios susitikimo dienos programoje dalyviai klausėsi dviejų suaugusiųjų, vaikystėje patyrusių dvasininkų seksualinį smurtą, – Tarsycjuszo Krasuckio, kuris vėliau tapo kunigu ir pranciškonu, ir vienos jaunos moters – liudijimų. Kunigas, Bažnyčios jaunimo centre patyręs jo vadovo kunigo prievartą, pasakojo, jog dabar jam svarbiausia būti gailestingumo šaltiniu kitiems, kartu reiškė įsitikinimą, jog gailestingumui reikia teisingumo, dar daugiau – gailestingumas turi remtis teisingumu. Moteris, kurios vardas neminimas, pasakojo apie savo pačios senelių namuose vaikystėje patirtą kunigo išnaudojimą ir sunkias to pasekmes jos gyvenimui – kaltės jausmą, iširusią santuoką, depresiją, ilgalaikę terapiją, dvasinį pasimetimą, tikėjimo praradimą. „Dabar nebepriklausau jokiai religijai. Atradau savo kelią į Dievą ir dvasingumą“, – liudijo susitikimo dalyviams moteris.

Kardinolas Sean O’Malley, Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos pirmininkas, susitikimo dalyviams taip pat kalbėjo apie pastoracinio atsivertimo svarbą. Pasak jo, būtina eiti keliu, kurį popiežius Pranciškus yra pavadinęs Bažnyčios misionieriško atsimainymo keliu. Šis atsivertimo kelias, pripažįstantis tiesą apie tai, kas įvyko, turi būti atviros, besiklausančios širdies kelias. Žmonės, išklausę nukentėjusiųjų liudijimus, žino, kokie jie sunkūs ir kokias  užduotis mums kelia, sakė kardinolas.

Pranciškonas kardinolas Sean O’Malley pasakojo, kad jis asmeniškai susitikęs su šimtais dvasininkų aukų ir kad nukentėjusiųjų liudijimai visuomet drasko širdį, ypač kai prisimenama, kaip niekas nenorėjo jais tikėti, kai pirmąjį kartą papasakojo apie patirtą smurtą.

„Klausymasis kitų išgyvenamo skausmo ir Dievo tautos kentėjimų leidžia pripažinti padarytas klaidas ir sukeltą skausmą. Labai svarbu nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiųjų žinant, kad dar yra ir daugelis kitų, kurie patyrė seksualinio piktnaudžiavimo tragediją, tačiau apie tai niekada su niekuo nėra kalbėję“, – sakė kardinolas.

Pasak jo, „prašyti atleidimo reiškia daugiau nei paskelbti pareiškimą ar surengti susitikimą. Niekas neįvyksta akimoju, kartais šis procesas niekada nesibaigia. Išklausyti nukentėjusiuosius, pripažinti įvykdytus nusikaltimus ir nuoširdžiai prašyti atleidimo yra būtini žingsniai šiame atsinaujinimo kelyje“, – sakė kardinolas Sean O’Malley, Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos pirmininkas.

Pasak jo, seksualinio išnaudojimo prevencijai Bažnyčioje reikia kontrolės mechanizmų. Jie reikalingi tam, kad būti galima reguliariai patikrinti, kaip laikomasi nustatytų gairių. Būtina ugdyti Bažnyčios darbuotojus, tikrinti jų tinkamumą, privalu pranešti apie žinomus atvejus civilinei valdžiai. Kai nėra aiškiai nustatytų gairių ir procedūrų, imama improvizuoti, neretai gera valia, bet rezultatai dažniausiai būna katastrofiški. Reikia apsaugos priemonių įgyvendinimo audito, užtikrinti, kad taikomos kanoninės ir civilinės procedūros būtų atnaujinamos ir tarpusavyje suderinamos, sakė Rytų ir Vidurio Europos Bažnyčių atstovams Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos pirmininkas. (SAK / Vatican News)